Difference between revisions of "Language/Italian/Grammar/Present-Tense-of-Regular-Verbs/lt"
m (Quick edit) Tag: Reverted |
(Undo revision 225328 by Maintenance script (talk)) Tag: Undo |
||
Line 2: | Line 2: | ||
{{Italian-Page-Top}} | {{Italian-Page-Top}} | ||
<div class="pg_page_title"><span lang>Italų</span> → <span cat>Gramatika</span> → <span level>[[Language/Italian/Grammar/0-to-A1-Course/lt| | <div class="pg_page_title"><span lang>Italų</span> → <span cat>Gramatika</span> → <span level>[[Language/Italian/Grammar/0-to-A1-Course/lt|0 iki A1 kursas]]</span> → <span title>Paprastųjų veiksmažodžių dabartinis laikas</span></div> | ||
__TOC__ | __TOC__ | ||
== | ==Pagrindiniai dalykai== | ||
- Norėdami kreipti dėmesį į paprastųjų veiksmažodžių dabartinį laiką, reikia turėti omenyje tris dalykus: | |||
* veiksmažodžio pabaigos, priklausomai nuo asmenų ir skaičių; | |||
* asmenų, t. y. žodžių formų, pasirinkimo skaičiaus ir asmenų priskirimo tam skaičiui; | |||
* klausimų formavimo. | |||
==Veiksmažodžių pabaigos dabartiniame laike== | |||
- Italų kalboje paprastieji veiksmažodžiai yra suskirstyti į tris grupes, pagal jų pabaigas: | |||
# -are, t. y. laikomas pirmąja grupėja; | |||
# -ere, t. y. laikomas antroji grupėja; | |||
# -ire, t. y. laikomas trečiaja grupėja. | |||
===Pirma grupė=== | |||
- Pirmosios grupės veiksmažodžių pabaigos yra -o, -i, -a, -iamo, -ate, -ano. | |||
{| class="wikitable" | {| class="wikitable" | ||
! Italų !! | ! Italų !! Ištarimas !! Anglų kalba | ||
|- | |- | ||
| | |amare || /a'mare/ || mylėti | ||
|- | |- | ||
| | |cantare || /kan'tare/ || dainuoti | ||
|- | |- | ||
| | |lavorare || /lavo'ra:re/ || dirbti | ||
|- | |- | ||
| | |parlare || /par'la:re/ || kalbėti | ||
|- | |- | ||
| | |ascoltare || /askol'tare/ || klausytis | ||
|- | |- | ||
| | |entrare || /en'trare/ || įeiti | ||
|} | |} | ||
===Antroji grupė=== | |||
- Antrosios grupės veiksmažodžių pabaigos yra -o, -i, -e, -iamo, -ete, -ono. | |||
Italų | {| class="wikitable" | ||
! Italų !! Ištarimas !! Anglų kalba | |||
|- | |||
|leggere || /led'ʒere/ || skaityti | |||
|- | |||
|scrivere || /skri'vere/ || rašyti | |||
|- | |||
|temere || /te'mere/ || bijoti | |||
|- | |||
|prendere || /pren'dere/ || imti | |||
|- | |||
|capiere || /ka'pjere/ || suprasti | |||
|- | |||
|avere || /a'vere/ || turėti | |||
|} | |||
== | ===Trečioji grupė=== | ||
- Trečiosios grupės veiksmažodžių pabaigos yra -o, -i, -e, -iamo, -ite, -ono. | |||
{| class="wikitable" | {| class="wikitable" | ||
! Italų !! | ! Italų !! Ištarimas !! Anglų kalba | ||
|- | |- | ||
| | |dormire || /dor'mire/ || miegoti | ||
|- | |- | ||
| | |sentire || /sen'tire/ || jausti | ||
|- | |- | ||
| | |partire || /par'tire/ || išvykti | ||
|- | |- | ||
| | |aprire || /a'prire/ || atidaryti | ||
|- | |- | ||
| | |coprire || /ko'prire/ || dengti | ||
|- | |- | ||
| | |offrire || /o'f:frire/ || siūlyti | ||
|} | |} | ||
==Asmenų forma dabartiniame laike== | |||
* | - Žodžių formos, kurių reikia norint išreikšti paprastųjų veiksmažodžių dabartinį laiką, yra: | ||
* | * -o, -i, -a, -iamo, -ate, -ano, jei kalbame apie pirmąją grupę; | ||
* -o, -i, -e, -iamo, -ete, -ono, jei kalbame apie antrosią ir trečiąją grupes. | |||
- Žodžių formos turi būti pasirinktos atsižvelgiant į žodžio formą, taip pat asmenų skaičių ir asmenis, kuriais kalbate. | |||
{| class="wikitable" | {| class="wikitable" | ||
! Italų !! | ! Italų !! Ištarimas !! Anglų kalba | ||
|- | |- | ||
| | |Io parlo || /io 'parlo/ || Aš kalbu | ||
|- | |- | ||
| | |Tu parli || /tu 'parli/ || Tu kalbi | ||
|- | |- | ||
| | |Egli/Ella parla || /elʎi/a 'parla/ || Jis/Ji kalba | ||
|- | |- | ||
| | |Noi parliamo || /noi par'liamo/ || Mes kalbame | ||
|- | |- | ||
| | |Voi parlate || /voi par'late/ || Jūs kalbate | ||
|- | |- | ||
| | |Essi/Esse parlano || /'essi/'esse 'parlano/ || Jie/Jos kalba | ||
|} | |} | ||
== | ==Klausimų formavimas dabartiniame laike== | ||
===Tiesioginiai Klausimai=== | |||
- Paprastieji veiksmažodžiai dabartyje sukuria tiesiogines klausiamas formas, nustatomas keliais būdais: | |||
# pakeliant balsę klausimo gale, arba | |||
# patalpjant neatitinkančių žodžių tvarką klausimo gale. | |||
Pavyzdžiui, jei sakytume "Io parlo italiano", tiesioginio klausimo forma būtų "Parlo italiano?" arba "Io parlo italiano?". | |||
===Netiesioginiai klausimai=== | |||
- Norint užduoti netiesioginę klausimo formą, reikia pašalinti vieną iš asmenų formų ("io", "tu", "egli/ella", "noi", "voi", "essi/esse"), ir pakelti klausimo gale esantį pagrindinį veiksmažodį. Taigi panaudojant "che", galima pastatyti šį klausimą: "Che cosa parlo?", O tai reiškia "Apie ką aš kalbu?". | |||
Dabartinis laikas | ==Apibendrinimas== | ||
- Dabartinis paprastųjų veiksmažodžių laikas italų kalboje labai svarbus. Jį galima konjugavimo sistema ir formomis išmokti gana greitai, padedant lanksčiai prieinamu šaltinių internete. | |||
{{#seo: | {{#seo: | ||
|title=Italų | |title=Italų gramatika | 0- A1 kursas | Paprastųjų veiksmažodžių dabartinis laikas | ||
|keywords= | |keywords=pagrindinės taisyklės, dabartinis laikas, paprastieji veiksmažodžiai | ||
|description= | |description=Išmokite, kaip tinkamai naudoti paprastųjų veiksmažodžių dabartinį laiką italų kalboje. Šiame pamokoje pateikta pagrindinės lyčių taisyklės ir verčiamos pavyzdį. | ||
}} | |||
{{Italian-0-to-A1-Course-TOC-lt}} | {{Italian-0-to-A1-Course-TOC-lt}} | ||
Line 108: | Line 134: | ||
[[Category:0-to-A1-Course]] | [[Category:0-to-A1-Course]] | ||
[[Category:Italian-0-to-A1-Course]] | [[Category:Italian-0-to-A1-Course]] | ||
<span gpt></span> <span model=gpt-3.5-turbo></span> <span temperature=1></span> | |||
{{Italian-Page-Bottom}} | {{Italian-Page-Bottom}} |
Revision as of 22:09, 2 May 2023
Pagrindiniai dalykai
- Norėdami kreipti dėmesį į paprastųjų veiksmažodžių dabartinį laiką, reikia turėti omenyje tris dalykus:
- veiksmažodžio pabaigos, priklausomai nuo asmenų ir skaičių;
- asmenų, t. y. žodžių formų, pasirinkimo skaičiaus ir asmenų priskirimo tam skaičiui;
- klausimų formavimo.
Veiksmažodžių pabaigos dabartiniame laike
- Italų kalboje paprastieji veiksmažodžiai yra suskirstyti į tris grupes, pagal jų pabaigas:
- -are, t. y. laikomas pirmąja grupėja;
- -ere, t. y. laikomas antroji grupėja;
- -ire, t. y. laikomas trečiaja grupėja.
Pirma grupė
- Pirmosios grupės veiksmažodžių pabaigos yra -o, -i, -a, -iamo, -ate, -ano.
Italų | Ištarimas | Anglų kalba |
---|---|---|
amare | /a'mare/ | mylėti |
cantare | /kan'tare/ | dainuoti |
lavorare | /lavo'ra:re/ | dirbti |
parlare | /par'la:re/ | kalbėti |
ascoltare | /askol'tare/ | klausytis |
entrare | /en'trare/ | įeiti |
Antroji grupė
- Antrosios grupės veiksmažodžių pabaigos yra -o, -i, -e, -iamo, -ete, -ono.
Italų | Ištarimas | Anglų kalba |
---|---|---|
leggere | /led'ʒere/ | skaityti |
scrivere | /skri'vere/ | rašyti |
temere | /te'mere/ | bijoti |
prendere | /pren'dere/ | imti |
capiere | /ka'pjere/ | suprasti |
avere | /a'vere/ | turėti |
Trečioji grupė
- Trečiosios grupės veiksmažodžių pabaigos yra -o, -i, -e, -iamo, -ite, -ono.
Italų | Ištarimas | Anglų kalba |
---|---|---|
dormire | /dor'mire/ | miegoti |
sentire | /sen'tire/ | jausti |
partire | /par'tire/ | išvykti |
aprire | /a'prire/ | atidaryti |
coprire | /ko'prire/ | dengti |
offrire | /o'f:frire/ | siūlyti |
Asmenų forma dabartiniame laike
- Žodžių formos, kurių reikia norint išreikšti paprastųjų veiksmažodžių dabartinį laiką, yra:
- -o, -i, -a, -iamo, -ate, -ano, jei kalbame apie pirmąją grupę;
- -o, -i, -e, -iamo, -ete, -ono, jei kalbame apie antrosią ir trečiąją grupes.
- Žodžių formos turi būti pasirinktos atsižvelgiant į žodžio formą, taip pat asmenų skaičių ir asmenis, kuriais kalbate.
Italų | Ištarimas | Anglų kalba |
---|---|---|
Io parlo | /io 'parlo/ | Aš kalbu |
Tu parli | /tu 'parli/ | Tu kalbi |
Egli/Ella parla | /elʎi/a 'parla/ | Jis/Ji kalba |
Noi parliamo | /noi par'liamo/ | Mes kalbame |
Voi parlate | /voi par'late/ | Jūs kalbate |
Essi/Esse parlano | /'essi/'esse 'parlano/ | Jie/Jos kalba |
Klausimų formavimas dabartiniame laike
Tiesioginiai Klausimai
- Paprastieji veiksmažodžiai dabartyje sukuria tiesiogines klausiamas formas, nustatomas keliais būdais:
- pakeliant balsę klausimo gale, arba
- patalpjant neatitinkančių žodžių tvarką klausimo gale.
Pavyzdžiui, jei sakytume "Io parlo italiano", tiesioginio klausimo forma būtų "Parlo italiano?" arba "Io parlo italiano?".
Netiesioginiai klausimai
- Norint užduoti netiesioginę klausimo formą, reikia pašalinti vieną iš asmenų formų ("io", "tu", "egli/ella", "noi", "voi", "essi/esse"), ir pakelti klausimo gale esantį pagrindinį veiksmažodį. Taigi panaudojant "che", galima pastatyti šį klausimą: "Che cosa parlo?", O tai reiškia "Apie ką aš kalbu?".
Apibendrinimas
- Dabartinis paprastųjų veiksmažodžių laikas italų kalboje labai svarbus. Jį galima konjugavimo sistema ir formomis išmokti gana greitai, padedant lanksčiai prieinamu šaltinių internete.