Difference between revisions of "Language/Japanese/Grammar/Verb-Conjugation/lt"
m (Quick edit) |
m (Quick edit) |
||
(One intermediate revision by the same user not shown) | |||
Line 1: | Line 1: | ||
{{Japanese-Page-Top}} | {{Japanese-Page-Top}} | ||
<div class="pg_page_title"><span lang>[[Language/Japanese/lt|Japonų]] </span> → <span cat>[[Language/Japanese/Grammar/lt|Gramatika]]</span> → <span level>[[Language/Japanese/Grammar/0-to-A1-Course/lt|0 iki A1 kurso]]</span> → <span title>Veiksmažodžių linksniavimas</span></div> | |||
== Įvadas == | |||
Sveiki atvykę į mūsų pamoką apie veiksmažodžių linksniavimą! Ši tema yra itin svarbi japonų kalboje, nes ji leidžia mums išreikšti veiksmus, nuotaikas ir laikus. Veiksmažodžių konjugacija yra pagrindinis įrankis, leidžiantis sukurti sakinius ir bendrauti įvairiose situacijose. Šioje pamokoje mes išmoksime, kaip linksniuoti veiksmažodžius dabartiniu ir praeitimi, taip pat teigiamomis ir neigiamomis formomis. | |||
Pamokos struktūra: | |||
1. Dabartinis laikas | |||
2. Praeities laikas | |||
3. Teigiamos formos | |||
4. Neigiamos formos | |||
5. Praktikos pratybos | |||
__TOC__ | __TOC__ | ||
== | === Dabartinis laikas === | ||
Dabartiniu laiku mes išreiškiame veiksmus, kurie vyksta šiuo metu arba reguliariai. Japonų kalboje veiksmažodžiai gali būti skirstomi į dvi grupes: I grupę (arba „-u“ grupę) ir II grupę (arba „-ru“ grupę). Pažinkime šiuos veiksmažodžius arčiau! | |||
==== I grupės veiksmažodžiai ==== | |||
I grupės veiksmažodžiai baigiasi -u. Norint juos linksniuoti dabartiniu laiku, turime pakeisti galūnę -u į -imas. | |||
{| class="wikitable" | |||
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių | |||
|- | |||
| 食べる (たべる) || taberu || valgyti | |||
|- | |||
| 飲む (のむ) || nomu || gerti | |||
|- | |||
| 行く (いく) || iku || eiti | |||
|- | |- | ||
| | |||
| 見る (みる) || miru || matyti | |||
|- | |- | ||
| | |||
| 聞く (きく) || kiku || klausyti | |||
|} | |} | ||
Pavyzdžiai: | |||
1. 私は食べます。 (Watashi wa tabemasu.) – Aš valgau. | |||
2. 彼は飲みます。 (Kare wa nomimasu.) – Jis geria. | |||
3. 私たちは行きます。 (Watashitachi wa ikimasu.) – Mes einame. | |||
4. 彼女は見ます。 (Kanojo wa mimasu.) – Ji mato. | |||
5. 彼は聞きます。 (Kare wa kikimasu.) – Jis klauso. | |||
==== II grupės veiksmažodžiai ==== | |||
II grupės veiksmažodžiai baigiasi -ru. Juos linksniuoti labai paprasta: tiesiog pakeiskite -ru į -imas. | |||
{| class="wikitable" | {| class="wikitable" | ||
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių | |||
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių | |||
|- | |- | ||
| | |||
| 食べる (たべる) || taberu || valgyti | |||
|- | |- | ||
| | |||
| 寝る (ねる) || neru || miegoti | |||
|- | |||
| 見る (みる) || miru || matyti | |||
|- | |||
| 起きる (おきる) || okiru || keltis | |||
|- | |||
| 教える (おしえる) || oshieru || mokyti | |||
|} | |} | ||
Pavyzdžiai: | |||
1. 私は寝ます。 (Watashi wa nemasu.) – Aš miegu. | |||
2. 彼は見る。 (Kare wa miru.) – Jis mato. | |||
3. 私たちは起きます。 (Watashitachi wa okimasu.) – Mes keliame. | |||
4. 彼女 mokina. (Kanojo wa oshieru.) – Ji moko. | |||
=== Praeities laikas === | |||
Dabar pažvelkime į praeities laiką. Praeityje veiksmažodžiai keičiasi. I grupės veiksmažodžiai, norint suformuoti praeitį, -imas galūnę pakeičiame į -imashita, o II grupės veiksmažodžiai -ru keičiasi į -ta. | |||
{| class="wikitable" | {| class="wikitable" | ||
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių | |||
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių | |||
|- | |||
| 食べました (たべました) || tabemashita || valgiau | |||
|- | |||
| 飲みました (のみました) || nomimashita || gėriau | |||
|- | |- | ||
| | |||
| 行きました (いきました) || ikimashita || ėjau | |||
|- | |- | ||
| | |||
| 見ました (みました) || mimashita || mačiau | |||
|- | |||
| 聞きました (ききました) || kikimashita || klausiau | |||
|} | |} | ||
Pavyzdžiai: | |||
1. 私は食べました。 (Watashi wa tabemashita.) – Aš valgiau. | |||
2. 彼は飲みました。 (Kare wa nomimashita.) – Jis gėrė. | |||
3. 私たちは行きました。 (Watashitachi wa ikimashita.) – Mes ėjome. | |||
4. 彼女は見ました。 (Kanojo wa mimashita.) – Ji matė. | |||
=== Teigiamos formos === | |||
Teigiamos formos yra naudingos, kai norime pasakyti, kad kažkas vyksta ar vykdoma. Užuot naudoję -imas, -imashita, galime paprasčiausiai pasakyti veiksmažodį ir taip pat pradėti sakinius. | |||
Pavyzdžiai: | |||
1. 彼は運転する (Kare wa unten suru) – Jis vairuoja. | |||
2. 私は勉強する (Watashi wa benkyou suru) – Aš mokausi. | |||
=== Neigiamos formos === | |||
Neigiamos formos naudojamos, kai norime pasakyti, kad veiksmas nevyksta. Neigiamos formos Japonų kalboje yra formuojamos pridedant -masen prie dabartinio laiko ir -masen deshita prie praeities laiko. | |||
{| class="wikitable" | {| class="wikitable" | ||
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių | |||
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių | |||
|- | |||
| 食べません (たべません) || tabemasen || nevalgau | |||
|- | |||
| 飲みません (のみません) || nomimasen || negersiu | |||
|- | |||
| 行きません (いきません) || ikimasen || neisiu | |||
|- | |- | ||
| | |||
| 見ません (みません) || mimasen || nematysiu | |||
|- | |- | ||
| | |||
| 聞きません (ききません) || kikimasen || neklausysiu | |||
|} | |} | ||
Pavyzdžiai: | |||
1. 私は食べません。 (Watashi wa tabemasen.) – Aš nevalgau. | |||
2. 彼は飲みません。 (Kare wa nomimasen.) – Jis negers. | |||
3. 私たちは行きません。 (Watashitachi wa ikimasen.) – Mes neisim. | |||
4. 彼女は見ません。 (Kanojo wa mimasen.) – Ji nemato. | |||
=== Praktikos pratybos === | |||
Dabar, kai jau žinote apie veiksmažodžių linksniavimą, laikas praktikuotis! Štai keletas pratybų, kurios padės jums įtvirtinti žinias. | |||
1. '''Sukurkite 5 sakinius, naudodami dabartinį laiką su I grupės veiksmažodžiais.''' | |||
2. '''Sukurkite 5 sakinius, naudodami praeities laiką su II grupės veiksmažodžiais.''' | |||
3. '''Paversti šiuos sakinius į neigiamas formas:''' | |||
* Aš valgiau. | |||
* Jis gėrė. | |||
* Mes ėjome. | |||
4. '''Versti šiuos sakinius iš lietuvių į japonų kalbą:''' | |||
* Aš mokausi. | |||
* Ji mato. | |||
* Jis klausosi. | |||
5. '''Parašykite trumpą pasakojimą apie tai, ką darėte vakar, naudodami praeities laiką ir neigiamas formas.''' | |||
=== Sprendimai ir paaiškinimai === | |||
1. '''Sukurtas pavyzdys:''' | |||
* 私は食べます (Watashi wa tabemasu) – Aš valgau. | |||
* 彼は飲みます (Kare wa nomimasu) – Jis geria. | |||
* 私たちは行きます (Watashitachi wa ikimasu) – Mes einame. | |||
* 彼女は見ます (Kanojo wa mimasu) – Ji mato. | |||
* 彼は聞きます (Kare wa kikimasu) – Jis klauso. | |||
2. '''Sukurtas pavyzdys:''' | |||
* 私は食べました (Watashi wa tabemashita) – Aš valgiau. | |||
* 彼は飲みました (Kare wa nomimashita) – Jis gėrė. | |||
* 私たちは行きました (Watashitachi wa ikimashita) – Mes ėjome. | |||
* 彼女は見ました (Kanojo wa mimashita) – Ji matė. | |||
* 彼は聞きました (Kare wa kikimashita) – Jis klausė. | |||
3. '''Pavyzdžiai neigiamoms formoms:''' | |||
* Aš nevalgiau (私は食べませんでした (Watashi wa tabemasen deshita)). | |||
* Jis negėrė (彼は飲みませんでした (Kare wa nomimasen deshita)). | |||
* | * Mes neėjome (私たちは行きませんでした (Watashitachi wa ikimasen deshita)). | ||
4. '''Versti pavyzdžiai:''' | |||
* | * Aš mokausi - 私は勉強します (Watashi wa benkyou shimasu). | ||
* Ji mato - 彼女は見ます (Kanojo wa mimasu). | |||
* Jis klausosi - 彼は聞きます (Kare wa kikimasu). | |||
5. '''Pavyzdys:''' | |||
* Vakar aš valgiau (昨日私は食べました (Kinou watashi wa tabemashita)). Po to, aš negeriau (その後私は飲みませんでした (Sono ato watashi wa nomimasen deshita)). Galiausiai, aš miegojau (最後に私は寝ました (Saigo ni watashi wa nemashita)). | |||
Džiaugiuosi, kad galėjote pasinerti į šią pamoką apie veiksmažodžių linksniavimą! Tikiuosi, kad šios žinios padės jums toliau tobulėti japonų kalboje. | |||
{{#seo: | {{#seo: | ||
|title=Veiksmažodžių linksniavimas japonų kalboje | |||
|keywords=japonų kalba, veiksmažodžių linksniavimas, gramatika, praeitis, dabartis | |||
{{Japanese-0-to-A1-Course-TOC-lt}} | |description=Šioje pamokoje išmoksite, kaip linksniuoti veiksmažodžius japonų kalboje dabartiniu ir praeitimi, taip pat teigiamomis ir neigiamomis formomis. | ||
}} | |||
{{Template:Japanese-0-to-A1-Course-TOC-lt}} | |||
[[Category:Course]] | [[Category:Course]] | ||
Line 125: | Line 289: | ||
[[Category:0-to-A1-Course]] | [[Category:0-to-A1-Course]] | ||
[[Category:Japanese-0-to-A1-Course]] | [[Category:Japanese-0-to-A1-Course]] | ||
<span gpt></span> <span model=gpt- | <span openai_correct_model></span> <span gpt></span> <span model=gpt-4o-mini></span> <span temperature=0.7></span> | ||
==Kitos pamokos== | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Particle-は-and-が/lt|Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Partikulė は ir が]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Hiragana-Reading-and-Writing-Practice/lt|Nuo 0 iki A1 kursas → Gramatika → Hiragana skaitymo ir rašymo praktika]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Introduction-to-Japanese-Sentence-Structure/lt|Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Įvadas į japonų sakinių struktūrą]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/0-to-A1-Course/lt|0 to A1 Course]] | |||
{{Japanese-Page-Bottom}} | {{Japanese-Page-Bottom}} |
Latest revision as of 22:52, 14 August 2024
Įvadas[edit | edit source]
Sveiki atvykę į mūsų pamoką apie veiksmažodžių linksniavimą! Ši tema yra itin svarbi japonų kalboje, nes ji leidžia mums išreikšti veiksmus, nuotaikas ir laikus. Veiksmažodžių konjugacija yra pagrindinis įrankis, leidžiantis sukurti sakinius ir bendrauti įvairiose situacijose. Šioje pamokoje mes išmoksime, kaip linksniuoti veiksmažodžius dabartiniu ir praeitimi, taip pat teigiamomis ir neigiamomis formomis.
Pamokos struktūra:
1. Dabartinis laikas
2. Praeities laikas
3. Teigiamos formos
4. Neigiamos formos
5. Praktikos pratybos
Dabartinis laikas[edit | edit source]
Dabartiniu laiku mes išreiškiame veiksmus, kurie vyksta šiuo metu arba reguliariai. Japonų kalboje veiksmažodžiai gali būti skirstomi į dvi grupes: I grupę (arba „-u“ grupę) ir II grupę (arba „-ru“ grupę). Pažinkime šiuos veiksmažodžius arčiau!
I grupės veiksmažodžiai[edit | edit source]
I grupės veiksmažodžiai baigiasi -u. Norint juos linksniuoti dabartiniu laiku, turime pakeisti galūnę -u į -imas.
Japonų | Tarimas | Lietuvių |
---|---|---|
食べる (たべる) | taberu | valgyti |
飲む (のむ) | nomu | gerti |
行く (いく) | iku | eiti |
見る (みる) | miru | matyti |
聞く (きく) | kiku | klausyti |
Pavyzdžiai:
1. 私は食べます。 (Watashi wa tabemasu.) – Aš valgau.
2. 彼は飲みます。 (Kare wa nomimasu.) – Jis geria.
3. 私たちは行きます。 (Watashitachi wa ikimasu.) – Mes einame.
4. 彼女は見ます。 (Kanojo wa mimasu.) – Ji mato.
5. 彼は聞きます。 (Kare wa kikimasu.) – Jis klauso.
II grupės veiksmažodžiai[edit | edit source]
II grupės veiksmažodžiai baigiasi -ru. Juos linksniuoti labai paprasta: tiesiog pakeiskite -ru į -imas.
Japonų | Tarimas | Lietuvių |
---|---|---|
食べる (たべる) | taberu | valgyti |
寝る (ねる) | neru | miegoti |
見る (みる) | miru | matyti |
起きる (おきる) | okiru | keltis |
教える (おしえる) | oshieru | mokyti |
Pavyzdžiai:
1. 私は寝ます。 (Watashi wa nemasu.) – Aš miegu.
2. 彼は見る。 (Kare wa miru.) – Jis mato.
3. 私たちは起きます。 (Watashitachi wa okimasu.) – Mes keliame.
4. 彼女 mokina. (Kanojo wa oshieru.) – Ji moko.
Praeities laikas[edit | edit source]
Dabar pažvelkime į praeities laiką. Praeityje veiksmažodžiai keičiasi. I grupės veiksmažodžiai, norint suformuoti praeitį, -imas galūnę pakeičiame į -imashita, o II grupės veiksmažodžiai -ru keičiasi į -ta.
Japonų | Tarimas | Lietuvių |
---|---|---|
食べました (たべました) | tabemashita | valgiau |
飲みました (のみました) | nomimashita | gėriau |
行きました (いきました) | ikimashita | ėjau |
見ました (みました) | mimashita | mačiau |
聞きました (ききました) | kikimashita | klausiau |
Pavyzdžiai:
1. 私は食べました。 (Watashi wa tabemashita.) – Aš valgiau.
2. 彼は飲みました。 (Kare wa nomimashita.) – Jis gėrė.
3. 私たちは行きました。 (Watashitachi wa ikimashita.) – Mes ėjome.
4. 彼女は見ました。 (Kanojo wa mimashita.) – Ji matė.
Teigiamos formos[edit | edit source]
Teigiamos formos yra naudingos, kai norime pasakyti, kad kažkas vyksta ar vykdoma. Užuot naudoję -imas, -imashita, galime paprasčiausiai pasakyti veiksmažodį ir taip pat pradėti sakinius.
Pavyzdžiai:
1. 彼は運転する (Kare wa unten suru) – Jis vairuoja.
2. 私は勉強する (Watashi wa benkyou suru) – Aš mokausi.
Neigiamos formos[edit | edit source]
Neigiamos formos naudojamos, kai norime pasakyti, kad veiksmas nevyksta. Neigiamos formos Japonų kalboje yra formuojamos pridedant -masen prie dabartinio laiko ir -masen deshita prie praeities laiko.
Japonų | Tarimas | Lietuvių |
---|---|---|
食べません (たべません) | tabemasen | nevalgau |
飲みません (のみません) | nomimasen | negersiu |
行きません (いきません) | ikimasen | neisiu |
見ません (みません) | mimasen | nematysiu |
聞きません (ききません) | kikimasen | neklausysiu |
Pavyzdžiai:
1. 私は食べません。 (Watashi wa tabemasen.) – Aš nevalgau.
2. 彼は飲みません。 (Kare wa nomimasen.) – Jis negers.
3. 私たちは行きません。 (Watashitachi wa ikimasen.) – Mes neisim.
4. 彼女は見ません。 (Kanojo wa mimasen.) – Ji nemato.
Praktikos pratybos[edit | edit source]
Dabar, kai jau žinote apie veiksmažodžių linksniavimą, laikas praktikuotis! Štai keletas pratybų, kurios padės jums įtvirtinti žinias.
1. Sukurkite 5 sakinius, naudodami dabartinį laiką su I grupės veiksmažodžiais.
2. Sukurkite 5 sakinius, naudodami praeities laiką su II grupės veiksmažodžiais.
3. Paversti šiuos sakinius į neigiamas formas:
- Aš valgiau.
- Jis gėrė.
- Mes ėjome.
4. Versti šiuos sakinius iš lietuvių į japonų kalbą:
- Aš mokausi.
- Ji mato.
- Jis klausosi.
5. Parašykite trumpą pasakojimą apie tai, ką darėte vakar, naudodami praeities laiką ir neigiamas formas.
Sprendimai ir paaiškinimai[edit | edit source]
1. Sukurtas pavyzdys:
- 私は食べます (Watashi wa tabemasu) – Aš valgau.
- 彼は飲みます (Kare wa nomimasu) – Jis geria.
- 私たちは行きます (Watashitachi wa ikimasu) – Mes einame.
- 彼女は見ます (Kanojo wa mimasu) – Ji mato.
- 彼は聞きます (Kare wa kikimasu) – Jis klauso.
2. Sukurtas pavyzdys:
- 私は食べました (Watashi wa tabemashita) – Aš valgiau.
- 彼は飲みました (Kare wa nomimashita) – Jis gėrė.
- 私たちは行きました (Watashitachi wa ikimashita) – Mes ėjome.
- 彼女は見ました (Kanojo wa mimashita) – Ji matė.
- 彼は聞きました (Kare wa kikimashita) – Jis klausė.
3. Pavyzdžiai neigiamoms formoms:
- Aš nevalgiau (私は食べませんでした (Watashi wa tabemasen deshita)).
- Jis negėrė (彼は飲みませんでした (Kare wa nomimasen deshita)).
- Mes neėjome (私たちは行きませんでした (Watashitachi wa ikimasen deshita)).
4. Versti pavyzdžiai:
- Aš mokausi - 私は勉強します (Watashi wa benkyou shimasu).
- Ji mato - 彼女は見ます (Kanojo wa mimasu).
- Jis klausosi - 彼は聞きます (Kare wa kikimasu).
5. Pavyzdys:
- Vakar aš valgiau (昨日私は食べました (Kinou watashi wa tabemashita)). Po to, aš negeriau (その後私は飲みませんでした (Sono ato watashi wa nomimasen deshita)). Galiausiai, aš miegojau (最後に私は寝ました (Saigo ni watashi wa nemashita)).
Džiaugiuosi, kad galėjote pasinerti į šią pamoką apie veiksmažodžių linksniavimą! Tikiuosi, kad šios žinios padės jums toliau tobulėti japonų kalboje.
Kitos pamokos[edit | edit source]
- Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Partikulė は ir が
- Nuo 0 iki A1 kursas → Gramatika → Hiragana skaitymo ir rašymo praktika
- Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Įvadas į japonų sakinių struktūrą
- 0 to A1 Course