Difference between revisions of "Language/Japanese/Grammar/Conjunctions-and-Compound-Sentences/lt"
m (Quick edit) |
m (Quick edit) |
||
(One intermediate revision by the same user not shown) | |||
Line 1: | Line 1: | ||
{{Japanese-Page-Top}} | {{Japanese-Page-Top}} | ||
<div class="pg_page_title"><span lang>[[Language/Japanese/lt|Japonų]] </span> → <span cat>[[Language/Japanese/Grammar/lt|Gramatika]]</span> → <span level>[[Language/Japanese/Grammar/0-to-A1-Course/lt|0 iki A1 kurso]]</span> → <span title>Jungtukai ir sudėtiniai sakiniai</span></div> | |||
== Įvadas == | |||
Sveiki atvykę į mūsų pamoką apie jungtukus ir sudėtinius sakinius japonų kalboje! Ši tema yra labai svarbi, nes ji padeda mums sujungti mintis ir išreikšti sudėtingesnes idėjas. Japonų kalba turi unikalių struktūrų, kurios leidžia kurti turtingus sakinius. Šiandien mes išmokysime, kaip naudoti jungtukus, kad galėtume sujungti paprastus sakinius į sudėtinius ir taip praturtinti savo kalbą. | |||
Šioje pamokoje mes išnagrinėsime: | |||
1. Kas yra jungtukai? | |||
2. Pagrindiniai japonų jungtukai | |||
3. Sudėtinių sakinių struktūra | |||
4. Praktiniai pavyzdžiai | |||
5. Užduotys ir sprendimai | |||
__TOC__ | __TOC__ | ||
== Jungtukai ir | === Kas yra jungtukai? === | ||
Jungtukai (japoniškai: 接続詞, setsuzokushi) yra žodžiai, naudojami sujungti dvi ar daugiau sakinių ar sakinių dalių. Jie leidžia mums išreikšti ryšius tarp idėjų, pavyzdžiui, priežastį, pasekmę ar papildomą informaciją. Sujungiant sakinius, mūsų kalba tampa sklandesnė ir įvairesnė. | |||
=== Pagrindiniai japonų jungtukai === | |||
Japonų kalboje yra įvairių jungtukų, kuriuos galime naudoti. Štai keletas dažniausiai vartojamų jungtukų: | |||
1. '''ir''' - そして (soshite) | |||
2. '''bet''' - しかし (shikashi) | |||
3. '''todėl''' - だから (dakara) | |||
4. '''tačiau''' - けれども (keredomo) | |||
Pavyzdžiui: | 5. '''kai''' - とき (toki) | ||
6. '''nes''' - ので (node) | |||
7. '''dėl to''' - それで (sorede) | |||
8. '''jei''' - もし (moshi) | |||
=== Sudėtinių sakinių struktūra === | |||
Sudėtiniai sakiniai susidaro, kai sujungiami du ar daugiau paprastų sakinių. Pavyzdžiui, galime sujungti sakinius "Aš valgau" ir "Aš geriu vandenį" į sudėtinį sakinį "Aš valgau ir geriu vandenį". | |||
Pavyzdžio struktūra: | |||
* Paprastas sakinys 1 + jungtukas + paprastas sakinys 2 | |||
=== Pavyzdžiai === | |||
Dabar pažvelkime į keletą pavyzdžių, kaip jungtukai naudojami japonų kalboje: | |||
{| class="wikitable" | {| class="wikitable" | ||
! | |||
! Japanese !! Pronunciation !! Lithuanian | |||
|- | |||
| 私はご飯を食べます、そして水を飲みます。 || Watashi wa gohan o tabemasu, soshite mizu o nomimasu. || Aš valgau ryžius, ir geriu vandenį. | |||
|- | |- | ||
| | |||
| 私は行きますが、あなたは行きません。 || Watashi wa ikimasu ga, anata wa ikimasen. || Aš einu, bet tu neisi. | |||
|- | |- | ||
| | |||
| 明日は雨が降るので、傘を持って行きます。 || Ashita wa ame ga furu node, kasa o motte ikimasu. || Rytoj lis, todėl aš pasiimsiu skėtį. | |||
|- | |||
| 昨日、映画を見ましたけれども、あまり面白くありませんでした。 || Kinō, eiga o mimashita keredomo, amari omoshiroku arimasen deshita. || Vakar žiūrėjau filmą, tačiau jis nebuvo labai įdomus. | |||
|- | |||
| お金がないので、行きたくないです。 || Okane ga nai node, ikitakunai desu. || Man trūksta pinigų, todėl nenoriu eiti. | |||
|- | |- | ||
| 私は友達と遊びます、そして宿題をします。 || Watashi wa tomodachi to asobimasu, soshite shukudai o shimasu. || Aš leidžiu laiką su draugais ir darau namų darbus. | |||
|- | |||
| もし時間があれば、遊びに行きましょう。 || Moshi jikan ga areba, asobi ni ikimashou. || Jei turėsime laiko, eikime pasilinksminti. | |||
|- | |||
| 彼は学生ですが、働いています。 || Kare wa gakusei desu ga, hataraiteimasu. || Jis yra studentas, bet dirba. | |||
|- | |- | ||
| | |||
| 私は日本が好きです、それで日本語を勉強しています。 || Watashi wa Nippon ga suki desu, sorede Nihongo o benkyou shiteimasu. || Man patinka Japonija, todėl mokausi japonų kalbos. | |||
|- | |- | ||
| | |||
| 彼女はピアノを弾きます、そして歌も歌います。 || Kanojo wa piano o hikimasu, soshite uta mo utaimasu. || Ji groja pianinu ir taip pat dainuoja. | |||
|} | |} | ||
=== | === Praktiniai užsiėmimai === | ||
Dabar, kai jau išmokote apie jungtukus ir sudėtinius sakinius, laikas tai pritaikyti! Čia yra keletas užduočių, kurios padės jums praktikuoti tai, ką išmokote. | |||
==== Užduotis 1 ==== | |||
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „ir“ (そして). | |||
1. Aš skaitau knygą. | |||
2. Aš geriu arbatą. | |||
''Sprendimas:'' 私は本を読みます、そしてお茶を飲みます。 (Watashi wa hon o yomimasu, soshite ocha o nomimasu.) | |||
==== Užduotis 2 ==== | |||
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „bet“ (しかし). | |||
1. Aš myliu šunis. | |||
2. Aš neturiu šunų. | |||
''Sprendimas:'' 私は犬が好きですが、犬を飼っていません。 (Watashi wa inu ga suki desu ga, inu o katteimasen.) | |||
==== Užduotis 3 ==== | |||
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „todėl“ (だから). | |||
1. Aš pavargau. | |||
2. Aš eisiu miegoti. | |||
''Sprendimas:'' 私は疲れたので、寝ます。 (Watashi wa tsukareta node, nemasu.) | |||
==== Užduotis 4 ==== | |||
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „kai“ (とき). | |||
1. Aš valgysiu. | |||
2. Aš grįšiu namo. | |||
''Sprendimas:'' 食べるとき、家に帰ります。 (Taberu toki, ie ni kaerimasu.) | |||
==== Užduotis 5 ==== | |||
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „nes“ (ので). | |||
1. Aš esu alkanas. | |||
2. Aš noriu valgyti. | |||
''Sprendimas:'' お腹が空いたので、食べたいです。 (Onaka ga suita node, tabetai desu.) | |||
==== Užduotis 6 ==== | |||
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „tačiau“ (けれども). | |||
1. Aš noriu eiti. | |||
2. Aš neturiu laiko. | |||
''Sprendimas:'' 行きたいですが、時間がありません。 (Ikitai desu ga, jikan ga arimasen.) | |||
==== Užduotis 7 ==== | |||
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „dėl to“ (それで). | |||
1. Jis dirba daug. | |||
2. Jis yra pavargęs. | |||
''Sprendimas:'' 彼はたくさん働いているので、疲れています。 (Kare wa takusan hataraite iru node, tsukareteimasu.) | |||
==== Užduotis 8 ==== | |||
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „jei“ (もし). | |||
1. Aš turėsiu laiko. | |||
2. Aš padarysiu namų darbus. | |||
''Sprendimas:'' もし時間があれば、宿題をします。 (Moshi jikan ga areba, shukudai o shimasu.) | |||
==== Užduotis 9 ==== | |||
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „ir“ (そして). | |||
1. Mes žaidžiame futbolą. | |||
2. Mes žiūrime filmą. | |||
''Sprendimas:'' 私たちはサッカーをして、映画を見ます。 (Watashitachi wa sakkā o shite, eiga o mimasu.) | |||
==== Užduotis 10 ==== | |||
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „bet“ (しかし). | |||
1. Ji nori mokytis. | |||
2. Ji yra tingi. | |||
''Sprendimas:'' 彼女は勉強したいですが、怠け者です。 (Kanojo wa benkyou shitai desu ga, namakemono desu.) | |||
== Išvada == | |||
Šiandien mes išmokome, kaip jungti sakinius japonų kalboje, naudodami įvairius jungtukus ir sudėtinius sakinius. Šios žinios leis jums praturtinti savo kalbą ir išreikšti sudėtingesnes mintis. Praktikuokite šiuos jungtukus kasdienėje kalboje, kad taptumėte labiau pasitikinčiu kalbėtoju. Sėkmės mokantis japonų kalbos! | |||
{{#seo: | {{#seo: | ||
|title=Jungtukai ir sudėtiniai sakiniai japonų kalboje | |||
|keywords=japonų kalba, gramatika, jungtukai, sudėtiniai sakiniai, japonų mokymasis | |||
|description=Šioje pamokoje išmoksite, kaip sujungti ir apjungti sakinius japonų kalboje, naudojant jungtukus ir sudėtinių sakinių struktūras. | |||
}} | |||
{{Japanese-0-to-A1-Course-TOC-lt}} | {{Template:Japanese-0-to-A1-Course-TOC-lt}} | ||
[[Category:Course]] | [[Category:Course]] | ||
Line 70: | Line 229: | ||
[[Category:0-to-A1-Course]] | [[Category:0-to-A1-Course]] | ||
[[Category:Japanese-0-to-A1-Course]] | [[Category:Japanese-0-to-A1-Course]] | ||
<span gpt></span> <span model=gpt- | <span openai_correct_model></span> <span gpt></span> <span model=gpt-4o-mini></span> <span temperature=0.7></span> | ||
==Kitos pamokos== | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Particles-も-and-しか/lt|Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Partikulės も ir しか]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Noun-and-Adjective-Modification/lt|0 iki A1 Kursas → Gramatika → Dabartinio ir būtinai laikomojo daiktavardžių ir būdvardžių keitimas]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Adjective-Conjugation/lt|Nuo 0 iki A1 kurso → Gramatika → Prieveiksmių konjugacija]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/0-to-A1-Course/lt|0 to A1 Course]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Introduction-to-Japanese-Sentence-Structure/lt|Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Įvadas į japonų sakinių struktūrą]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Verb-Conjugation/lt|0 iki A1 kursas → Gramatika → Veiksmažodžių krikštatąba]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Particles-へ-and-を/lt|Nuo 0 iki A1 kursas → Gramatika → Partikuliai へ ir を]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Comparison-and-Superlative/lt|Nuo 0 iki A1 Lygio Kursas → Gramatika → Palyginimas ir Aukščiausiasis laipsnis]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Particles-に-and-で/lt|Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Dalelių に ir で]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Particle-は-and-が/lt|Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Partikulė は ir が]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Question-Words-and-Phrases/lt|Question Words and Phrases]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Hiragana-Reading-and-Writing-Practice/lt|Nuo 0 iki A1 kursas → Gramatika → Hiragana skaitymo ir rašymo praktika]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Adverb-Types-and-Usage/lt|Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Prieveiksmių tipai ir naudojimas]] | |||
* [[Language/Japanese/Grammar/Adjective-Types-and-Usage/lt|0 iki A1 kursas → Gramatika → Būdvardžių tipai ir naudojimas]] | |||
{{Japanese-Page-Bottom}} | {{Japanese-Page-Bottom}} |
Latest revision as of 07:19, 15 August 2024
Įvadas[edit | edit source]
Sveiki atvykę į mūsų pamoką apie jungtukus ir sudėtinius sakinius japonų kalboje! Ši tema yra labai svarbi, nes ji padeda mums sujungti mintis ir išreikšti sudėtingesnes idėjas. Japonų kalba turi unikalių struktūrų, kurios leidžia kurti turtingus sakinius. Šiandien mes išmokysime, kaip naudoti jungtukus, kad galėtume sujungti paprastus sakinius į sudėtinius ir taip praturtinti savo kalbą.
Šioje pamokoje mes išnagrinėsime:
1. Kas yra jungtukai?
2. Pagrindiniai japonų jungtukai
3. Sudėtinių sakinių struktūra
4. Praktiniai pavyzdžiai
5. Užduotys ir sprendimai
Kas yra jungtukai?[edit | edit source]
Jungtukai (japoniškai: 接続詞, setsuzokushi) yra žodžiai, naudojami sujungti dvi ar daugiau sakinių ar sakinių dalių. Jie leidžia mums išreikšti ryšius tarp idėjų, pavyzdžiui, priežastį, pasekmę ar papildomą informaciją. Sujungiant sakinius, mūsų kalba tampa sklandesnė ir įvairesnė.
Pagrindiniai japonų jungtukai[edit | edit source]
Japonų kalboje yra įvairių jungtukų, kuriuos galime naudoti. Štai keletas dažniausiai vartojamų jungtukų:
1. ir - そして (soshite)
2. bet - しかし (shikashi)
3. todėl - だから (dakara)
4. tačiau - けれども (keredomo)
5. kai - とき (toki)
6. nes - ので (node)
7. dėl to - それで (sorede)
8. jei - もし (moshi)
Sudėtinių sakinių struktūra[edit | edit source]
Sudėtiniai sakiniai susidaro, kai sujungiami du ar daugiau paprastų sakinių. Pavyzdžiui, galime sujungti sakinius "Aš valgau" ir "Aš geriu vandenį" į sudėtinį sakinį "Aš valgau ir geriu vandenį".
Pavyzdžio struktūra:
- Paprastas sakinys 1 + jungtukas + paprastas sakinys 2
Pavyzdžiai[edit | edit source]
Dabar pažvelkime į keletą pavyzdžių, kaip jungtukai naudojami japonų kalboje:
Japanese | Pronunciation | Lithuanian |
---|---|---|
私はご飯を食べます、そして水を飲みます。 | Watashi wa gohan o tabemasu, soshite mizu o nomimasu. | Aš valgau ryžius, ir geriu vandenį. |
私は行きますが、あなたは行きません。 | Watashi wa ikimasu ga, anata wa ikimasen. | Aš einu, bet tu neisi. |
明日は雨が降るので、傘を持って行きます。 | Ashita wa ame ga furu node, kasa o motte ikimasu. | Rytoj lis, todėl aš pasiimsiu skėtį. |
昨日、映画を見ましたけれども、あまり面白くありませんでした。 | Kinō, eiga o mimashita keredomo, amari omoshiroku arimasen deshita. | Vakar žiūrėjau filmą, tačiau jis nebuvo labai įdomus. |
お金がないので、行きたくないです。 | Okane ga nai node, ikitakunai desu. | Man trūksta pinigų, todėl nenoriu eiti. |
私は友達と遊びます、そして宿題をします。 | Watashi wa tomodachi to asobimasu, soshite shukudai o shimasu. | Aš leidžiu laiką su draugais ir darau namų darbus. |
もし時間があれば、遊びに行きましょう。 | Moshi jikan ga areba, asobi ni ikimashou. | Jei turėsime laiko, eikime pasilinksminti. |
彼は学生ですが、働いています。 | Kare wa gakusei desu ga, hataraiteimasu. | Jis yra studentas, bet dirba. |
私は日本が好きです、それで日本語を勉強しています。 | Watashi wa Nippon ga suki desu, sorede Nihongo o benkyou shiteimasu. | Man patinka Japonija, todėl mokausi japonų kalbos. |
彼女はピアノを弾きます、そして歌も歌います。 | Kanojo wa piano o hikimasu, soshite uta mo utaimasu. | Ji groja pianinu ir taip pat dainuoja. |
Praktiniai užsiėmimai[edit | edit source]
Dabar, kai jau išmokote apie jungtukus ir sudėtinius sakinius, laikas tai pritaikyti! Čia yra keletas užduočių, kurios padės jums praktikuoti tai, ką išmokote.
Užduotis 1[edit | edit source]
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „ir“ (そして).
1. Aš skaitau knygą.
2. Aš geriu arbatą.
Sprendimas: 私は本を読みます、そしてお茶を飲みます。 (Watashi wa hon o yomimasu, soshite ocha o nomimasu.)
Užduotis 2[edit | edit source]
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „bet“ (しかし).
1. Aš myliu šunis.
2. Aš neturiu šunų.
Sprendimas: 私は犬が好きですが、犬を飼っていません。 (Watashi wa inu ga suki desu ga, inu o katteimasen.)
Užduotis 3[edit | edit source]
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „todėl“ (だから).
1. Aš pavargau.
2. Aš eisiu miegoti.
Sprendimas: 私は疲れたので、寝ます。 (Watashi wa tsukareta node, nemasu.)
Užduotis 4[edit | edit source]
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „kai“ (とき).
1. Aš valgysiu.
2. Aš grįšiu namo.
Sprendimas: 食べるとき、家に帰ります。 (Taberu toki, ie ni kaerimasu.)
Užduotis 5[edit | edit source]
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „nes“ (ので).
1. Aš esu alkanas.
2. Aš noriu valgyti.
Sprendimas: お腹が空いたので、食べたいです。 (Onaka ga suita node, tabetai desu.)
Užduotis 6[edit | edit source]
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „tačiau“ (けれども).
1. Aš noriu eiti.
2. Aš neturiu laiko.
Sprendimas: 行きたいですが、時間がありません。 (Ikitai desu ga, jikan ga arimasen.)
Užduotis 7[edit | edit source]
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „dėl to“ (それで).
1. Jis dirba daug.
2. Jis yra pavargęs.
Sprendimas: 彼はたくさん働いているので、疲れています。 (Kare wa takusan hataraite iru node, tsukareteimasu.)
Užduotis 8[edit | edit source]
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „jei“ (もし).
1. Aš turėsiu laiko.
2. Aš padarysiu namų darbus.
Sprendimas: もし時間があれば、宿題をします。 (Moshi jikan ga areba, shukudai o shimasu.)
Užduotis 9[edit | edit source]
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „ir“ (そして).
1. Mes žaidžiame futbolą.
2. Mes žiūrime filmą.
Sprendimas: 私たちはサッカーをして、映画を見ます。 (Watashitachi wa sakkā o shite, eiga o mimasu.)
Užduotis 10[edit | edit source]
Sujunkite šiuos sakinius naudodami jungtuką „bet“ (しかし).
1. Ji nori mokytis.
2. Ji yra tingi.
Sprendimas: 彼女は勉強したいですが、怠け者です。 (Kanojo wa benkyou shitai desu ga, namakemono desu.)
Išvada[edit | edit source]
Šiandien mes išmokome, kaip jungti sakinius japonų kalboje, naudodami įvairius jungtukus ir sudėtinius sakinius. Šios žinios leis jums praturtinti savo kalbą ir išreikšti sudėtingesnes mintis. Praktikuokite šiuos jungtukus kasdienėje kalboje, kad taptumėte labiau pasitikinčiu kalbėtoju. Sėkmės mokantis japonų kalbos!
Kitos pamokos[edit | edit source]
- Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Partikulės も ir しか
- 0 iki A1 Kursas → Gramatika → Dabartinio ir būtinai laikomojo daiktavardžių ir būdvardžių keitimas
- Nuo 0 iki A1 kurso → Gramatika → Prieveiksmių konjugacija
- 0 to A1 Course
- Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Įvadas į japonų sakinių struktūrą
- 0 iki A1 kursas → Gramatika → Veiksmažodžių krikštatąba
- Nuo 0 iki A1 kursas → Gramatika → Partikuliai へ ir を
- Nuo 0 iki A1 Lygio Kursas → Gramatika → Palyginimas ir Aukščiausiasis laipsnis
- Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Dalelių に ir で
- Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Partikulė は ir が
- Question Words and Phrases
- Nuo 0 iki A1 kursas → Gramatika → Hiragana skaitymo ir rašymo praktika
- Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Prieveiksmių tipai ir naudojimas
- 0 iki A1 kursas → Gramatika → Būdvardžių tipai ir naudojimas