Difference between revisions of "Language/Japanese/Grammar/Verb-Conjugation/lt"

From Polyglot Club WIKI
Jump to navigation Jump to search
m (Quick edit)
m (Quick edit)
 
Line 1: Line 1:


{{Japanese-Page-Top}}
{{Japanese-Page-Top}}
<div class="pg_page_title"><span lang>[[Language/Japanese/lt|Japonų]] </span> → <span cat>[[Language/Japanese/Grammar/lt|Gramatika]]</span> → <span level>[[Language/Japanese/Grammar/0-to-A1-Course/lt|0 iki A1 kurso]]</span> → <span title>Veiksmažodžių linksniavimas</span></div>
== Įvadas ==
Sveiki atvykę į mūsų pamoką apie veiksmažodžių linksniavimą! Ši tema yra itin svarbi japonų kalboje, nes ji leidžia mums išreikšti veiksmus, nuotaikas ir laikus. Veiksmažodžių konjugacija yra pagrindinis įrankis, leidžiantis sukurti sakinius ir bendrauti įvairiose situacijose. Šioje pamokoje mes išmoksime, kaip linksniuoti veiksmažodžius dabartiniu ir praeitimi, taip pat teigiamomis ir neigiamomis formomis.
Pamokos struktūra:
1. Dabartinis laikas
2. Praeities laikas


<div class="pg_page_title"><span lang>Japonų</span> → <span cat>Gramatika</span> → <span level>[[Language/Japanese/Grammar/0-to-A1-Course/lt|0 iki A1 kursas]]</span> → <span title>Veiksmažodžių krikštatąba</span></div>
3. Teigiamos formos
 
4. Neigiamos formos
 
5. Praktikos pratybos


__TOC__
__TOC__


== Lyginamoji krikštata ==
=== Dabartinis laikas ===
 
Dabartiniu laiku mes išreiškiame veiksmus, kurie vyksta šiuo metu arba reguliariai. Japonų kalboje veiksmažodžiai gali būti skirstomi į dvi grupes: I grupę (arba „-u“ grupę) ir II grupę (arba „-ru“ grupę). Pažinkime šiuos veiksmažodžius arčiau!
 
==== I grupės veiksmažodžiai ====


Japonų kalboje yra keletas veiksmažodžių krikštatąbų, tačiau šiame pamokoje išnagrinėsime tik pagrindinę – lyginamąją krikštatąbą.
I grupės veiksmažodžiai baigiasi -u. Norint juos linksniuoti dabartiniu laiku, turime pakeisti galūnę -u į -imas.


Lyginamoji krikštatąba naudojama, kai norime palyginti veiksmą tarp dviejų ar daugiau subjektų. Pavyzdžiui:
{| class="wikitable"
 
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių
 
|-


* 私はりんごを食べます。 (Watashi wa ringo o tabemasu.) – Aš valgau obuolį.
| 食べる (たべる) || taberu || valgyti
* 彼もりんごを食べます。 (Kare mo ringo o tabemasu.) – Jis taip pat valgo obuolį.


Pastebėkite, kad abiejų sakinių veiksmažodis yra toks pats – 食べます (tabemasu), tačiau antroje eilutėje mes pridėjome 彼も (kare mo), kuris reiškia “jis taip pat”. Tai reiškia, kad veiksmažodis negali būti keičiamas su subjekto skaičiumi ar asmeniu, kaip tai daroma kitose kalbose. Vietoj to mes pridėjame papildomus žodžius, kad pabrėžtume, jog veiksmas yra atliekamas ne tik vienoje, bet ir kitoje situacijoje.
|-


Dabar išnagrinėsime, kaip veiksmažodžiai kinta, kai naudojame lyginamąją krikštatąbą.
| 飲む (のむ) || nomu || gerti


=== Dabartinis teigiamas pavidalas ===
|-


Norint pakeisti veiksmažodžio krikštatąbą, pradžioje reikia pašalinti galūnę –masu ir pakeisti ją į –te ir –ru, atitinkamai pagal subjekto skaičių. Pavyzdžiui:
| 行く (いく) || iku || eiti


{| class="wikitable"
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių kalba
|-
|-
| 食べます (tabemasu) || tabete || valgo
 
| 見る (みる) || miru || matyti
 
|-
|-
| 飲みます (nomimasu) || nonde || geria
 
| 聞く (きく) || kiku || klausyti
 
|}
|}


Pastebėkite, kad šiuo atveju galūnė yra keičiama, tačiau prieš tai visada yra paliekamas veiksmažodžio kamienas (食べ, 飲み).
Pavyzdžiai:


=== Dabartinis neigiamas pavidalas ===
1. 私は食べます。 (Watashi wa tabemasu.) – Aš valgau.


Dabartinio neigiamo pavidalo krikštatąba darosi kiek sudėtinga, nes reikia pakeisti ne tik galūnę, bet ir kamieną. Norint pakeisti veiksmažodžio krikštatąbą, pradžioje reikia pašalinti galūnę –masu ir pakeisti ją į –nai ir –nai de, atitinkamai pagal subjekto skaičių. Tada kamienas turi būti pakeičiamas pagal šią schemą:
2. 彼は飲みます。 (Kare wa nomimasu.) – Jis geria.


* Jei kamienas baigiasi balsiu, pakeiskite paskutinį balsį į –a ir pridėkite –nai.
3. 私たちは行きます。 (Watashitachi wa ikimasu.) – Mes einame.
* Jei kamienas baigiasi –k, –s, –sh, –ch arba –t, pakeiskite šias raides į –a ir pridėkite –nai.
* Jei kamienas baigiasi –i, pakeiskite šią raidę į –wanai.
* Jei kamienas baigiasi –ru, pakeiskite šią raidę į –nai.


Pavyzdžiui:
4. 彼女は見ます。 (Kanojo wa mimasu.) – Ji mato.
 
5. 彼は聞きます。 (Kare wa kikimasu.) – Jis klauso.
 
==== II grupės veiksmažodžiai ====
 
II grupės veiksmažodžiai baigiasi -ru. Juos linksniuoti labai paprasta: tiesiog pakeiskite -ru į -imas.


{| class="wikitable"
{| class="wikitable"
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių kalba
 
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių
 
|-
 
| 食べる (たべる) || taberu || valgyti
 
|-
 
| 寝る (ねる) || neru || miegoti
 
|-
 
| 見る (みる) || miru || matyti
 
|-
|-
| 食べます (tabemasu) || tabenai / tabenai de || nevalgo
 
| 起きる (おきる) || okiru || keltis
 
|-
|-
| 飲みます (nomimasu) || nomanai / nomanai de || negeria
 
| 教える (おしえる) || oshieru || mokyti
 
|}
|}


Pastebėkite, kad šiuo atveju veiksmažodžio kamienas turi būti pakeičiamas, kad būtų galima naudoti –nai formą. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad neigiamasis pavidalas gali būti naudojamas su papildomais žodžiais, pvz. でも (demo) arba は (wa), kad pabrėžtumėte, jog veiksmas nėra atliekamas.
Pavyzdžiai:
 
1. 私は寝ます。 (Watashi wa nemasu.) – Aš miegu.


=== Praeito teigiamo pavidalo krikštatąba ===
2. 彼は見る。 (Kare wa miru.) – Jis mato.


Praeito teigiamo pavidalo krikštatąba darosi panašiai kaip dabartinis teigiamas pavidalas. Reikia pašalinti galūnę –masu ir pakeisti ją į –ta ir –da. Pavyzdžiui:
3. 私たちは起きます。 (Watashitachi wa okimasu.) – Mes keliame.
 
4. 彼女 mokina. (Kanojo wa oshieru.) – Ji moko.
 
=== Praeities laikas ===
 
Dabar pažvelkime į praeities laiką. Praeityje veiksmažodžiai keičiasi. I grupės veiksmažodžiai, norint suformuoti praeitį, -imas galūnę pakeičiame į -imashita, o II grupės veiksmažodžiai -ru keičiasi į -ta.


{| class="wikitable"
{| class="wikitable"
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių kalba
 
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių
 
|-
 
| 食べました (たべました) || tabemashita || valgiau
 
|-
|-
| 食べました (tabemashita) || tabeta || valgė
 
| 飲みました (のみました) || nomimashita || gėriau
 
|-
|-
| 飲みました (nomimashita) || nonda || gėrė
 
| 行きました (いきました) || ikimashita || ėjau
 
|-
 
| 見ました (みました) || mimashita || mačiau
 
|-
 
| 聞きました (ききました) || kikimashita || klausiau
 
|}
|}


Pastebėkite, kad šiuo atveju vėlgi galūnė yra keičiama, tačiau prieš tai visada yra paliekamas veiksmažodžio kamienas.
Pavyzdžiai:


=== Praeito neigiamo pavidalo krikštatąba ===
1. 私は食べました。 (Watashi wa tabemashita.) – Aš valgiau.


Praeito neigiamo pavidalo krikštatąba darosi kaip dabartinio neigiamo pavidalo krikštatąba. Reikia pašalinti galūnę –masu ir pakeisti ją į –nakatta ir –nakatta de. Tada kamienas turi būti pakeičiamas pagal šią schemą:
2. 彼は飲みました。 (Kare wa nomimashita.) – Jis gėrė.


* Jei kamienas baigiasi balsiu, pakeiskite paskutinį balsį į –a ir pridėkite –nakatta.
3. 私たちは行きました。 (Watashitachi wa ikimashita.) – Mes ėjome.
* Jei kamienas baigiasi –k, –s, –sh, –ch arba –t, pakeiskite šias raides į –a ir pridėkite –nakatta.
* Jei kamienas baigiasi –i, pakeiskite šią raidę į –wanakatta.
* Jei kamienas baigiasi –ru, pakeiskite šią raidę į –nakatta.


Pavyzdžiui:
4. 彼女は見ました。 (Kanojo wa mimashita.) – Ji matė.
 
=== Teigiamos formos ===
 
Teigiamos formos yra naudingos, kai norime pasakyti, kad kažkas vyksta ar vykdoma. Užuot naudoję -imas, -imashita, galime paprasčiausiai pasakyti veiksmažodį ir taip pat pradėti sakinius.
 
Pavyzdžiai:
 
1. 彼は運転する (Kare wa unten suru) – Jis vairuoja.
 
2. 私は勉強する (Watashi wa benkyou suru) – Aš mokausi.
 
=== Neigiamos formos ===
 
Neigiamos formos naudojamos, kai norime pasakyti, kad veiksmas nevyksta. Neigiamos formos Japonų kalboje yra formuojamos pridedant -masen prie dabartinio laiko ir -masen deshita prie praeities laiko.


{| class="wikitable"
{| class="wikitable"
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių kalba
 
! Japonų !! Tarimas !! Lietuvių
 
|-
 
| 食べません (たべません) || tabemasen || nevalgau
 
|-
 
| 飲みません (のみません) || nomimasen || negersiu
 
|-
 
| 行きません (いきません) || ikimasen || neisiu
 
|-
|-
| 食べませんでした (tabemasendeshita) || tabenakatta / tabenakatta de || nevalgė
 
| 見ません (みません) || mimasen || nematysiu
 
|-
|-
| 飲みませんでした (nomimasendeshita) || nomanakatta / nomanakatta de || negėrė
 
| 聞きません (ききません) || kikimasen || neklausysiu
 
|}
|}


Pastebėkite, kad šiuo atveju veiksmažodžio kamienas turi būti pakeičiamas, kad būtų galima naudoti –nakatta formą. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad neigiamasis pavidalas gali būti naudojamas su papildomais žodžiais, pvz. でも (demo) arba は (wa), kad pabrėžtumėte, jog veiksmas nėra atliekamas.
Pavyzdžiai:
 
1. 私は食べません。 (Watashi wa tabemasen.) – Aš nevalgau.


== Užduotys ==
2. 彼は飲みません。 (Kare wa nomimasen.) – Jis negers.


* Išversti į lietuvių kalbą sakinius naudojant lyginamąją krikštatąbą.
3. 私たちは行きません。 (Watashitachi wa ikimasen.) – Mes neisim.
** 私はりんごを食べます。 (Watashi wa ringo o tabemasu.)  
** 彼はみかんを食べます。 (Kare wa mikan o tabemasu.)
** 彼女はりんごを食べません。 (Kanojo wa ringo o tabemasen.)
** 私もみかんを食べません。 (Watashi mo mikan o tabemasen.)


* Pakeiskite veiksmažodžių krikštatąbą teigiamame ir neigiamame dabartiniame pavidale.
4. 彼女は見ません。 (Kanojo wa mimasen.) – Ji nemato.
** 私はスポーツをします。 (Watashi wa supootsu o shimasu.)
** 彼女は音楽を聴きます。 (Kanojo wa ongaku o kikimasu.)
** 私たちは映画を見ません。 (Watashitachi wa eiga o mimasen.)
** 彼らは運動しません。 (Karera wa undou shimasen.)


* Pakeiskite veiksmažodžių krikštatąbą teigiamame ir neigiamame praeprojektiniame pavidale.
=== Praktikos pratybos ===
** 私はスポーツをしました。 (Watashi wa supootsu o shimashita.)
** 彼女は音楽を聴きました。 (Kanojo wa ongaku o kikimashita.)
** 私たちは映画を見ませんでした。 (Watashitachi wa eiga o mimasen deshita.)
** 彼らは運動しませんでした。 (Karera wa undou shimasen deshita.)


== Išvados ==
Dabar, kai jau žinote apie veiksmažodžių linksniavimą, laikas praktikuotis! Štai keletas pratybų, kurios padės jums įtvirtinti žinias.


Lyginamoji krikštatąba yra viena pagrindinių veiksmažodžių krikštatąbų japonų kalboje. Ji naudojama, kai norime palyginti veiksmą tarp dviejų ar daugiau subjektų. Veiksmažodžių krikštatąba yra gana sudėtinga, bet jei daugiau kartų praktikuosite, ji taps natūraliai. Išbandykite savo įgūdžius su praktinėmis užduotimis!
1. '''Sukurkite 5 sakinius, naudodami dabartinį laiką su I grupės veiksmažodžiais.'''
 
2. '''Sukurkite 5 sakinius, naudodami praeities laiką su II grupės veiksmažodžiais.'''
 
3. '''Paversti šiuos sakinius į neigiamas formas:'''
 
* Aš valgiau.
 
* Jis gėrė.
 
* Mes ėjome.
 
4. '''Versti šiuos sakinius iš lietuvių į japonų kalbą:'''
 
* Aš mokausi.
 
* Ji mato.
 
* Jis klausosi.
 
5. '''Parašykite trumpą pasakojimą apie tai, ką darėte vakar, naudodami praeities laiką ir neigiamas formas.'''
 
=== Sprendimai ir paaiškinimai ===
 
1. '''Sukurtas pavyzdys:'''
 
* 私は食べます (Watashi wa tabemasu) – Aš valgau.
 
* 彼は飲みます (Kare wa nomimasu) – Jis geria.
 
* 私たちは行きます (Watashitachi wa ikimasu) – Mes einame.
 
* 彼女は見ます (Kanojo wa mimasu) – Ji mato.
 
* 彼は聞きます (Kare wa kikimasu) – Jis klauso.
 
2. '''Sukurtas pavyzdys:'''
 
* 私は食べました (Watashi wa tabemashita) – Aš valgiau.
 
* 彼は飲みました (Kare wa nomimashita) – Jis gėrė.
 
* 私たちは行きました (Watashitachi wa ikimashita) – Mes ėjome.
 
* 彼女は見ました (Kanojo wa mimashita) – Ji matė.
 
* 彼は聞きました (Kare wa kikimashita) – Jis klausė.
 
3. '''Pavyzdžiai neigiamoms formoms:'''
 
* Aš nevalgiau (私は食べませんでした (Watashi wa tabemasen deshita)).
 
* Jis negėrė (彼は飲みませんでした (Kare wa nomimasen deshita)).
 
* Mes neėjome (私たちは行きませんでした (Watashitachi wa ikimasen deshita)).
 
4. '''Versti pavyzdžiai:'''
 
* Aš mokausi - 私は勉強します (Watashi wa benkyou shimasu).
 
* Ji mato - 彼女は見ます (Kanojo wa mimasu).
 
* Jis klausosi - 彼は聞きます (Kare wa kikimasu).
 
5. '''Pavyzdys:'''
 
* Vakar aš valgiau (昨日私は食べました (Kinou watashi wa tabemashita)). Po to, aš negeriau (その後私は飲みませんでした (Sono ato watashi wa nomimasen deshita)). Galiausiai, aš miegojau (最後に私は寝ました (Saigo ni watashi wa nemashita)).
 
Džiaugiuosi, kad galėjote pasinerti į šią pamoką apie veiksmažodžių linksniavimą! Tikiuosi, kad šios žinios padės jums toliau tobulėti japonų kalboje.


{{#seo:
{{#seo:
|title=Japonų kalbos pamoka: Veiksmažodžių krikštatąba
|keywords=japonų kalba, veiksmažodis, krikštatąba, lyginamoji krikštatąba, dabartinis teigiamas pavidalas, dabartinis neigiamas pavidalas, praėjusio teigiamo pavidalo krikštatąba, praėjusio neigiamo pavidalo krikštatąba
|description=Išmokite, kaip konjugacija veiksmažodžių dabartiniame ir praeprojektiniame pavidale su lyginamąja krikštatąba.}}


|title=Veiksmažodžių linksniavimas japonų kalboje
|keywords=japonų kalba, veiksmažodžių linksniavimas, gramatika, praeitis, dabartis
|description=Šioje pamokoje išmoksite, kaip linksniuoti veiksmažodžius japonų kalboje dabartiniu ir praeitimi, taip pat teigiamomis ir neigiamomis formomis.
}}


{{Japanese-0-to-A1-Course-TOC-lt}}
{{Template:Japanese-0-to-A1-Course-TOC-lt}}


[[Category:Course]]
[[Category:Course]]
Line 125: Line 289:
[[Category:0-to-A1-Course]]
[[Category:0-to-A1-Course]]
[[Category:Japanese-0-to-A1-Course]]
[[Category:Japanese-0-to-A1-Course]]
<span gpt></span> <span model=gpt-3.5-turbo></span> <span temperature=0.7></span>
<span openai_correct_model></span> <span gpt></span> <span model=gpt-4o-mini></span> <span temperature=0.7></span>





Latest revision as of 22:52, 14 August 2024


Japan-flag-Japanese-Lessons-PolyglotClub.png
Japonų Gramatika0 iki A1 kursoVeiksmažodžių linksniavimas

Įvadas[edit | edit source]

Sveiki atvykę į mūsų pamoką apie veiksmažodžių linksniavimą! Ši tema yra itin svarbi japonų kalboje, nes ji leidžia mums išreikšti veiksmus, nuotaikas ir laikus. Veiksmažodžių konjugacija yra pagrindinis įrankis, leidžiantis sukurti sakinius ir bendrauti įvairiose situacijose. Šioje pamokoje mes išmoksime, kaip linksniuoti veiksmažodžius dabartiniu ir praeitimi, taip pat teigiamomis ir neigiamomis formomis.

Pamokos struktūra:

1. Dabartinis laikas

2. Praeities laikas

3. Teigiamos formos

4. Neigiamos formos

5. Praktikos pratybos

Dabartinis laikas[edit | edit source]

Dabartiniu laiku mes išreiškiame veiksmus, kurie vyksta šiuo metu arba reguliariai. Japonų kalboje veiksmažodžiai gali būti skirstomi į dvi grupes: I grupę (arba „-u“ grupę) ir II grupę (arba „-ru“ grupę). Pažinkime šiuos veiksmažodžius arčiau!

I grupės veiksmažodžiai[edit | edit source]

I grupės veiksmažodžiai baigiasi -u. Norint juos linksniuoti dabartiniu laiku, turime pakeisti galūnę -u į -imas.

Japonų Tarimas Lietuvių
食べる (たべる) taberu valgyti
飲む (のむ) nomu gerti
行く (いく) iku eiti
見る (みる) miru matyti
聞く (きく) kiku klausyti

Pavyzdžiai:

1. 私は食べます。 (Watashi wa tabemasu.) – Aš valgau.

2. 彼は飲みます。 (Kare wa nomimasu.) – Jis geria.

3. 私たちは行きます。 (Watashitachi wa ikimasu.) – Mes einame.

4. 彼女は見ます。 (Kanojo wa mimasu.) – Ji mato.

5. 彼は聞きます。 (Kare wa kikimasu.) – Jis klauso.

II grupės veiksmažodžiai[edit | edit source]

II grupės veiksmažodžiai baigiasi -ru. Juos linksniuoti labai paprasta: tiesiog pakeiskite -ru į -imas.

Japonų Tarimas Lietuvių
食べる (たべる) taberu valgyti
寝る (ねる) neru miegoti
見る (みる) miru matyti
起きる (おきる) okiru keltis
教える (おしえる) oshieru mokyti

Pavyzdžiai:

1. 私は寝ます。 (Watashi wa nemasu.) – Aš miegu.

2. 彼は見る。 (Kare wa miru.) – Jis mato.

3. 私たちは起きます。 (Watashitachi wa okimasu.) – Mes keliame.

4. 彼女 mokina. (Kanojo wa oshieru.) – Ji moko.

Praeities laikas[edit | edit source]

Dabar pažvelkime į praeities laiką. Praeityje veiksmažodžiai keičiasi. I grupės veiksmažodžiai, norint suformuoti praeitį, -imas galūnę pakeičiame į -imashita, o II grupės veiksmažodžiai -ru keičiasi į -ta.

Japonų Tarimas Lietuvių
食べました (たべました) tabemashita valgiau
飲みました (のみました) nomimashita gėriau
行きました (いきました) ikimashita ėjau
見ました (みました) mimashita mačiau
聞きました (ききました) kikimashita klausiau

Pavyzdžiai:

1. 私は食べました。 (Watashi wa tabemashita.) – Aš valgiau.

2. 彼は飲みました。 (Kare wa nomimashita.) – Jis gėrė.

3. 私たちは行きました。 (Watashitachi wa ikimashita.) – Mes ėjome.

4. 彼女は見ました。 (Kanojo wa mimashita.) – Ji matė.

Teigiamos formos[edit | edit source]

Teigiamos formos yra naudingos, kai norime pasakyti, kad kažkas vyksta ar vykdoma. Užuot naudoję -imas, -imashita, galime paprasčiausiai pasakyti veiksmažodį ir taip pat pradėti sakinius.

Pavyzdžiai:

1. 彼は運転する (Kare wa unten suru) – Jis vairuoja.

2. 私は勉強する (Watashi wa benkyou suru) – Aš mokausi.

Neigiamos formos[edit | edit source]

Neigiamos formos naudojamos, kai norime pasakyti, kad veiksmas nevyksta. Neigiamos formos Japonų kalboje yra formuojamos pridedant -masen prie dabartinio laiko ir -masen deshita prie praeities laiko.

Japonų Tarimas Lietuvių
食べません (たべません) tabemasen nevalgau
飲みません (のみません) nomimasen negersiu
行きません (いきません) ikimasen neisiu
見ません (みません) mimasen nematysiu
聞きません (ききません) kikimasen neklausysiu

Pavyzdžiai:

1. 私は食べません。 (Watashi wa tabemasen.) – Aš nevalgau.

2. 彼は飲みません。 (Kare wa nomimasen.) – Jis negers.

3. 私たちは行きません。 (Watashitachi wa ikimasen.) – Mes neisim.

4. 彼女は見ません。 (Kanojo wa mimasen.) – Ji nemato.

Praktikos pratybos[edit | edit source]

Dabar, kai jau žinote apie veiksmažodžių linksniavimą, laikas praktikuotis! Štai keletas pratybų, kurios padės jums įtvirtinti žinias.

1. Sukurkite 5 sakinius, naudodami dabartinį laiką su I grupės veiksmažodžiais.

2. Sukurkite 5 sakinius, naudodami praeities laiką su II grupės veiksmažodžiais.

3. Paversti šiuos sakinius į neigiamas formas:

  • Aš valgiau.
  • Jis gėrė.
  • Mes ėjome.

4. Versti šiuos sakinius iš lietuvių į japonų kalbą:

  • Aš mokausi.
  • Ji mato.
  • Jis klausosi.

5. Parašykite trumpą pasakojimą apie tai, ką darėte vakar, naudodami praeities laiką ir neigiamas formas.

Sprendimai ir paaiškinimai[edit | edit source]

1. Sukurtas pavyzdys:

  • 私は食べます (Watashi wa tabemasu) – Aš valgau.
  • 彼は飲みます (Kare wa nomimasu) – Jis geria.
  • 私たちは行きます (Watashitachi wa ikimasu) – Mes einame.
  • 彼女は見ます (Kanojo wa mimasu) – Ji mato.
  • 彼は聞きます (Kare wa kikimasu) – Jis klauso.

2. Sukurtas pavyzdys:

  • 私は食べました (Watashi wa tabemashita) – Aš valgiau.
  • 彼は飲みました (Kare wa nomimashita) – Jis gėrė.
  • 私たちは行きました (Watashitachi wa ikimashita) – Mes ėjome.
  • 彼女は見ました (Kanojo wa mimashita) – Ji matė.
  • 彼は聞きました (Kare wa kikimashita) – Jis klausė.

3. Pavyzdžiai neigiamoms formoms:

  • Aš nevalgiau (私は食べませんでした (Watashi wa tabemasen deshita)).
  • Jis negėrė (彼は飲みませんでした (Kare wa nomimasen deshita)).
  • Mes neėjome (私たちは行きませんでした (Watashitachi wa ikimasen deshita)).

4. Versti pavyzdžiai:

  • Aš mokausi - 私は勉強します (Watashi wa benkyou shimasu).
  • Ji mato - 彼女は見ます (Kanojo wa mimasu).
  • Jis klausosi - 彼は聞きます (Kare wa kikimasu).

5. Pavyzdys:

  • Vakar aš valgiau (昨日私は食べました (Kinou watashi wa tabemashita)). Po to, aš negeriau (その後私は飲みませんでした (Sono ato watashi wa nomimasen deshita)). Galiausiai, aš miegojau (最後に私は寝ました (Saigo ni watashi wa nemashita)).

Džiaugiuosi, kad galėjote pasinerti į šią pamoką apie veiksmažodžių linksniavimą! Tikiuosi, kad šios žinios padės jums toliau tobulėti japonų kalboje.

Table of Contents - Japanese Course - 0 to A1[edit source]


Hiragana pagrindai


Sveikinimai ir pristatymai


Geografija ir istorija


Būdvardžiai ir prieveiksniai


Šeima ir socialiniai santykiai


Religija ir filosofija


Dalelės ir jungtys


Keliaudami ir turistaudami


Švietimas ir mokslas


Prieveiksnių ir tarpkalbių žodžių


Menas ir žiniasklaida


Politika ir visuomenė


Kitos pamokos[edit | edit source]