Difference between revisions of "Language/Vietnamese/Grammar/Present-Tense-Verbs/lt"
m (Quick edit) |
m (Quick edit) |
||
(One intermediate revision by the same user not shown) | |||
Line 1: | Line 1: | ||
{{Vietnamese-Page-Top}} | {{Vietnamese-Page-Top}} | ||
<div class="pg_page_title"><span lang>[[Language/Vietnamese/lt|Vietnamiečių]] </span> → <span cat>[[Language/Vietnamese/Grammar/lt|Gramatika]]</span> → <span level>[[Language/Vietnamese/Grammar/0-to-A1-Course/lt|0 iki A1 kurso]]</span> → <span title>Dabartiniai veiksmažodžiai</span></div> | |||
== Įvadas == | |||
Sveiki atvykę į mūsų naują pamoką apie '''dabartinius veiksmažodžius''' vietnamiečių kalboje! Ši tema yra labai svarbi, nes veiksmažodžiai padeda mums išreikšti, ką mes darome dabar. Mokydamiesi šios pamokos, jūs sužinosite, kaip sudaryti sakinius ir kaip taisyklingai naudoti veiksmažodžius dabartiniame laike. Tai leis jums pradėti kurti savo sakinius ir bendrauti su kitais. Šioje pamokoje nagrinėsime: | |||
__TOC__ | __TOC__ | ||
== | === Dabartinių veiksmažodžių struktūra === | ||
Dabartiniai veiksmažodžiai vietnamiečių kalboje dažniausiai yra sudaryti iš veiksmažodžio šaknies, ir jie nesikeičia priklausomai nuo asmens kaip daugelyje kitų kalbų. Tai labai paprasta ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl vietnamiečių kalba yra patogi mokytis. | |||
=== Paprasti veiksmažodžiai === | |||
Vietnamiečių kalboje veiksmažodžiai gali būti paprasti arba sudėtiniai. Šiame skyriuje apžvelgsime paprastus veiksmažodžius, kurie dažniausiai naudojami kasdienėje kalboje. | |||
{| class="wikitable" | |||
! Vietnamese !! Pronunciation !! Lithuanian | |||
|- | |||
| ėdti || ʔɨt || valgyti | |||
|- | |||
| gerti || ɡəːɾ || gerti | |||
|- | |||
| eiti || ʔɛːj || eiti | |||
|- | |||
| miegoti || mɨəːɡ || miegoti | |||
|- | |||
| kalbėti || kaːl ˈbeːt || kalbėti | |||
|} | |||
=== Veiksmažodžių naudojimas sakiniuose === | |||
Dabar pažvelkime, kaip veiksmažodžiai yra naudojami sakiniuose. Šiuos pavyzdžius galime pritaikyti kasdieniame bendravime. | |||
{| class="wikitable" | {| class="wikitable" | ||
! | |||
! Vietnamese !! Pronunciation !! Lithuanian | |||
|- | |- | ||
| | |||
| Tôi ăn cơm. || toj ʔan kɤm || Aš valgau ryžius. | |||
|- | |||
| Bạn uống nước. || bæn uəŋ nɨək || Tu geri vandenį. | |||
|- | |- | ||
| | |||
| Chúng tôi đi học. || ʧuŋ toj di hɔk || Mes einame į mokyklą. | |||
|- | |- | ||
| | |||
| Anh ấy ngủ. || æŋ ʔɛj ɡu || Jis miega. | |||
|- | |- | ||
| | |||
| Cô ấy nói tiếng Việt. || kɔ ʔɛj nɔj tiəŋ viət || Ji kalba vietnamietiškai. | |||
|} | |||
=== Veiksmažodžių derinimas su daiktavardžiais === | |||
Veiksmažodžiai vietnamiečių kalboje dažnai derinami su daiktavardžiais. Ši kombinacija padeda sukurti prasmingus sakinius. Pažiūrėkime keletą pavyzdžių: | |||
{| class="wikitable" | |||
! Vietnamese !! Pronunciation !! Lithuanian | |||
|- | |||
| Tôi ăn trái cây. || toj ʔan ʈʂai kɛj || Aš valgau vaisius. | |||
|- | |||
| Bạn đọc sách. || bæn ɗɔk sɐk || Tu skaitai knygą. | |||
|- | |||
| Chúng tôi xem phim. || ʧuŋ toj sɛm fim || Mes žiūrime filmą. | |||
|- | |||
| Tôi nghe nhạc. || toj ɲɛː njaːk || Aš klausausi muzikos. | |||
|- | |||
| Cô ấy viết thư. || kɔ ʔɛj viət hɨ || Ji rašo laišką. | |||
|} | |||
=== Veiksmažodžių formos === | |||
Dabartiniuose veiksmažodžiuose, nors jie nesikeičia priklausomai nuo asmens, yra keletas formų, kurias reikia žinoti. Pavyzdžiui, veiksmažodžiai gali būti naudojami su '''klausimais''' ir '''neigimais'''. | |||
==== Klausimai ==== | |||
Klausimai vietnamiečių kalboje dažniausiai sudaromi pridedant '''"không"''' (ne) sakinio pabaigoje. Pavyzdžiai: | |||
{| class="wikitable" | |||
! Vietnamese !! Pronunciation !! Lithuanian | |||
|- | |||
| Bạn ăn cơm không? || bæn ʔan kɤm kʰɨŋ || Ar tu valgai ryžius? | |||
|- | |||
| Tôi uống nước không? || toj uəŋ nɨək kʰɨŋ || Ar aš geriu vandenį? | |||
|} | |||
==== Neigimas ==== | |||
Neigimo forma vietnamiečių kalboje sudaroma naudojant '''"không"''' prieš veiksmažodį: | |||
{| class="wikitable" | |||
! Vietnamese !! Pronunciation !! Lithuanian | |||
|- | |- | ||
| | |||
| Tôi không ăn. || toj kʰɨŋ ʔan || Aš nevalgau. | |||
|- | |- | ||
| | |||
| Bạn không uống. || bæn kʰɨŋ uəŋ || Tu negerti. | |||
|} | |} | ||
== | === Pratimai ir praktika === | ||
Dabar, kai jau žinote apie dabartinius veiksmažodžius, laikas tai pritaikyti! Štai keletas pratimų, kurie padės jums įtvirtinti žinias. | |||
==== Pratybos 1: Išverskite sakinius ==== | |||
1. Aš einu į parduotuvę. | |||
2. Jis rašo laišką. | |||
3. Mes valgome vaisius. | |||
4. Ar tu klausaisi muzikos? | |||
5. Ji geria arbatą. | |||
__Sprendimai:__ | |||
1. Tôi đi chợ. | |||
2. Anh ấy viết thư. | |||
3. Chúng tôi ăn trái cây. | |||
4. Bạn nghe nhạc không? | |||
5. Cô ấy uống trà. | |||
==== Pratybos 2: Suformuokite klausimus ==== | |||
1. Tu valgai? | |||
2. Jie miega? | |||
3. Mes geriam? | |||
4. Ar ji rašo? | |||
5. Aš klausausi? | |||
__Sprendimai:__ | |||
1. Bạn ăn không? | |||
2. Họ ngủ không? | |||
3. Chúng tôi uống không? | |||
4. Cô ấy viết không? | |||
5. Tôi nghe không? | |||
==== Pratybos 3: Neigiami sakiniai ==== | |||
1. Aš nevalgau. | |||
2. Tu negerti. | |||
3. Jis nemiega. | |||
4. Mes nežiūrime. | |||
5. Ji nekalba. | |||
__Sprendimai:__ | |||
1. Tôi không ăn. | |||
2. Bạn không uống. | |||
3. Anh ấy không ngủ. | |||
4. Chúng tôi không xem. | |||
5. Cô ấy không nói. | |||
==== Pratybos 4: Papildykite sakinius ==== | |||
1. Aš _____ (valgyti) ryžius. | |||
2. Ji _____ (kalbėti) vietnamietiškai. | |||
3. Mes _____ (eiti) į mokyklą. | |||
4. Jie _____ (miegoti) namuose. | |||
5. Tu _____ (gerti) vandenį. | |||
__Sprendimai:__ | |||
1. Aš ăn ryžius. | |||
2. Ji nói vietnamietiškai. | |||
3. Mes đi į mokyklą. | |||
4. Jie ngủ namuose. | |||
5. Tu uống vandenį. | |||
==== Pratybos 5: Sukurkite sakinius pagal nurodytus veiksmažodžius ==== | |||
1. (valgyti) - Aš _____ | |||
2. (kalbėti) - Ji _____ | |||
3. (eiti) - Mes _____ | |||
4. (miegoti) - Jis _____ | |||
5. (gerti) - Tu _____ | |||
__Sprendimai:__ | |||
1. Aš ăn. | |||
2. Ji nói. | |||
3. Mes đi. | |||
4. Jis ngủ. | |||
5. Tu uống. | |||
=== Išvada === | |||
Naudodamiesi dabartiniais veiksmažodžiais, jūs galite pradėti kurti paprastus sakinius ir bendrauti su kitais vietnamiečiais. Tai yra pirmasis žingsnis mokantis kalbos ir atveria duris į giliau suprasti vietnamiečių kultūrą. Tikiuosi, kad ši pamoka buvo naudinga ir įdomi! | |||
{{#seo: | {{#seo: | ||
|title= | |||
|keywords=vietnamiečių kalba, | |title=Dabartiniai veiksmažodžiai vietnamiečių kalboje | ||
|description=Šioje pamokoje | |||
|keywords=dabartiniai veiksmažodžiai, vietnamiečių kalba, gramatika, mokymasis, paprasti sakiniai | |||
|description=Šioje pamokoje sužinosite apie dabartinius veiksmažodžius vietnamiečių kalboje ir kaip juos naudoti kasdieniame bendravime. | |||
}} | }} | ||
{{Vietnamese-0-to-A1-Course-TOC-lt}} | {{Template:Vietnamese-0-to-A1-Course-TOC-lt}} | ||
[[Category:Course]] | [[Category:Course]] | ||
Line 64: | Line 289: | ||
[[Category:0-to-A1-Course]] | [[Category:0-to-A1-Course]] | ||
[[Category:Vietnamese-0-to-A1-Course]] | [[Category:Vietnamese-0-to-A1-Course]] | ||
<span gpt></span> <span model=gpt- | <span openai_correct_model></span> <span gpt></span> <span model=gpt-4o-mini></span> <span temperature=0.7></span> | ||
==Kitos pamokos== | |||
* [[Language/Vietnamese/Grammar/Adjectives/lt|Nuo 0 iki A1 kurso → Gramatika → Pridekite daiktavardžių]] | |||
* [[Language/Vietnamese/Grammar/Nouns-and-Gender/lt|0 iki A1 kursas → Gramatika → Daleliai ir lytis]] | |||
* [[Language/Vietnamese/Grammar/Modal-Verbs/lt|Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Modaliniai veiksmažodžiai]] | |||
* [[Language/Vietnamese/Grammar/Pronouns-and-Personal-Pronouns/lt|Nuolatinis kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Demonstratyviniai ir asmens vietiniai daiktavardžiai]] | |||
* [[Language/Vietnamese/Grammar/Future-Tense-Verbs/lt|Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Būsimosios laiko formos veiksmažodžiai]] | |||
* [[Language/Vietnamese/Grammar/Past-Tense-Verbs/lt|0 iki A1 kursas → Gramatika → Praeities laiko veiksmažodžiai]] | |||
* [[Language/Vietnamese/Grammar/Adverbs/lt|0 iki A1 kursas → Gramatika → Prieveiksmiai]] | |||
* [[Language/Vietnamese/Grammar/0-to-A1-Course/lt|0 to A1 Course]] | |||
* [[Language/Vietnamese/Grammar/Possessive-Pronouns/lt|Nu nuo 0 iki A1 → Gramatika → Turtinės vietininko įvardžiai]] | |||
{{Vietnamese-Page-Bottom}} | {{Vietnamese-Page-Bottom}} |
Latest revision as of 22:21, 12 August 2024
Įvadas[edit | edit source]
Sveiki atvykę į mūsų naują pamoką apie dabartinius veiksmažodžius vietnamiečių kalboje! Ši tema yra labai svarbi, nes veiksmažodžiai padeda mums išreikšti, ką mes darome dabar. Mokydamiesi šios pamokos, jūs sužinosite, kaip sudaryti sakinius ir kaip taisyklingai naudoti veiksmažodžius dabartiniame laike. Tai leis jums pradėti kurti savo sakinius ir bendrauti su kitais. Šioje pamokoje nagrinėsime:
Dabartinių veiksmažodžių struktūra[edit | edit source]
Dabartiniai veiksmažodžiai vietnamiečių kalboje dažniausiai yra sudaryti iš veiksmažodžio šaknies, ir jie nesikeičia priklausomai nuo asmens kaip daugelyje kitų kalbų. Tai labai paprasta ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl vietnamiečių kalba yra patogi mokytis.
Paprasti veiksmažodžiai[edit | edit source]
Vietnamiečių kalboje veiksmažodžiai gali būti paprasti arba sudėtiniai. Šiame skyriuje apžvelgsime paprastus veiksmažodžius, kurie dažniausiai naudojami kasdienėje kalboje.
Vietnamese | Pronunciation | Lithuanian |
---|---|---|
ėdti | ʔɨt | valgyti |
gerti | ɡəːɾ | gerti |
eiti | ʔɛːj | eiti |
miegoti | mɨəːɡ | miegoti |
kalbėti | kaːl ˈbeːt | kalbėti |
Veiksmažodžių naudojimas sakiniuose[edit | edit source]
Dabar pažvelkime, kaip veiksmažodžiai yra naudojami sakiniuose. Šiuos pavyzdžius galime pritaikyti kasdieniame bendravime.
Vietnamese | Pronunciation | Lithuanian |
---|---|---|
Tôi ăn cơm. | toj ʔan kɤm | Aš valgau ryžius. |
Bạn uống nước. | bæn uəŋ nɨək | Tu geri vandenį. |
Chúng tôi đi học. | ʧuŋ toj di hɔk | Mes einame į mokyklą. |
Anh ấy ngủ. | æŋ ʔɛj ɡu | Jis miega. |
Cô ấy nói tiếng Việt. | kɔ ʔɛj nɔj tiəŋ viət | Ji kalba vietnamietiškai. |
Veiksmažodžių derinimas su daiktavardžiais[edit | edit source]
Veiksmažodžiai vietnamiečių kalboje dažnai derinami su daiktavardžiais. Ši kombinacija padeda sukurti prasmingus sakinius. Pažiūrėkime keletą pavyzdžių:
Vietnamese | Pronunciation | Lithuanian |
---|---|---|
Tôi ăn trái cây. | toj ʔan ʈʂai kɛj | Aš valgau vaisius. |
Bạn đọc sách. | bæn ɗɔk sɐk | Tu skaitai knygą. |
Chúng tôi xem phim. | ʧuŋ toj sɛm fim | Mes žiūrime filmą. |
Tôi nghe nhạc. | toj ɲɛː njaːk | Aš klausausi muzikos. |
Cô ấy viết thư. | kɔ ʔɛj viət hɨ | Ji rašo laišką. |
Veiksmažodžių formos[edit | edit source]
Dabartiniuose veiksmažodžiuose, nors jie nesikeičia priklausomai nuo asmens, yra keletas formų, kurias reikia žinoti. Pavyzdžiui, veiksmažodžiai gali būti naudojami su klausimais ir neigimais.
Klausimai[edit | edit source]
Klausimai vietnamiečių kalboje dažniausiai sudaromi pridedant "không" (ne) sakinio pabaigoje. Pavyzdžiai:
Vietnamese | Pronunciation | Lithuanian |
---|---|---|
Bạn ăn cơm không? | bæn ʔan kɤm kʰɨŋ | Ar tu valgai ryžius? |
Tôi uống nước không? | toj uəŋ nɨək kʰɨŋ | Ar aš geriu vandenį? |
Neigimas[edit | edit source]
Neigimo forma vietnamiečių kalboje sudaroma naudojant "không" prieš veiksmažodį:
Vietnamese | Pronunciation | Lithuanian |
---|---|---|
Tôi không ăn. | toj kʰɨŋ ʔan | Aš nevalgau. |
Bạn không uống. | bæn kʰɨŋ uəŋ | Tu negerti. |
Pratimai ir praktika[edit | edit source]
Dabar, kai jau žinote apie dabartinius veiksmažodžius, laikas tai pritaikyti! Štai keletas pratimų, kurie padės jums įtvirtinti žinias.
Pratybos 1: Išverskite sakinius[edit | edit source]
1. Aš einu į parduotuvę.
2. Jis rašo laišką.
3. Mes valgome vaisius.
4. Ar tu klausaisi muzikos?
5. Ji geria arbatą.
__Sprendimai:__
1. Tôi đi chợ.
2. Anh ấy viết thư.
3. Chúng tôi ăn trái cây.
4. Bạn nghe nhạc không?
5. Cô ấy uống trà.
Pratybos 2: Suformuokite klausimus[edit | edit source]
1. Tu valgai?
2. Jie miega?
3. Mes geriam?
4. Ar ji rašo?
5. Aš klausausi?
__Sprendimai:__
1. Bạn ăn không?
2. Họ ngủ không?
3. Chúng tôi uống không?
4. Cô ấy viết không?
5. Tôi nghe không?
Pratybos 3: Neigiami sakiniai[edit | edit source]
1. Aš nevalgau.
2. Tu negerti.
3. Jis nemiega.
4. Mes nežiūrime.
5. Ji nekalba.
__Sprendimai:__
1. Tôi không ăn.
2. Bạn không uống.
3. Anh ấy không ngủ.
4. Chúng tôi không xem.
5. Cô ấy không nói.
Pratybos 4: Papildykite sakinius[edit | edit source]
1. Aš _____ (valgyti) ryžius.
2. Ji _____ (kalbėti) vietnamietiškai.
3. Mes _____ (eiti) į mokyklą.
4. Jie _____ (miegoti) namuose.
5. Tu _____ (gerti) vandenį.
__Sprendimai:__
1. Aš ăn ryžius.
2. Ji nói vietnamietiškai.
3. Mes đi į mokyklą.
4. Jie ngủ namuose.
5. Tu uống vandenį.
Pratybos 5: Sukurkite sakinius pagal nurodytus veiksmažodžius[edit | edit source]
1. (valgyti) - Aš _____
2. (kalbėti) - Ji _____
3. (eiti) - Mes _____
4. (miegoti) - Jis _____
5. (gerti) - Tu _____
__Sprendimai:__
1. Aš ăn.
2. Ji nói.
3. Mes đi.
4. Jis ngủ.
5. Tu uống.
Išvada[edit | edit source]
Naudodamiesi dabartiniais veiksmažodžiais, jūs galite pradėti kurti paprastus sakinius ir bendrauti su kitais vietnamiečiais. Tai yra pirmasis žingsnis mokantis kalbos ir atveria duris į giliau suprasti vietnamiečių kultūrą. Tikiuosi, kad ši pamoka buvo naudinga ir įdomi!
Kitos pamokos[edit | edit source]
- Nuo 0 iki A1 kurso → Gramatika → Pridekite daiktavardžių
- 0 iki A1 kursas → Gramatika → Daleliai ir lytis
- Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Modaliniai veiksmažodžiai
- Nuolatinis kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Demonstratyviniai ir asmens vietiniai daiktavardžiai
- Kursas nuo 0 iki A1 → Gramatika → Būsimosios laiko formos veiksmažodžiai
- 0 iki A1 kursas → Gramatika → Praeities laiko veiksmažodžiai
- 0 iki A1 kursas → Gramatika → Prieveiksmiai
- 0 to A1 Course
- Nu nuo 0 iki A1 → Gramatika → Turtinės vietininko įvardžiai